Kartą gyveno dvi draugės – Rasytė ir Laimutė. Abi draugės nutarė vykti į žygį. Atėjusi pas draugę, Rasytė pamatė, kad draugė jaučiasi prastai, guli murzina, su nešvariais ir suplyšusiais rūbais. Išsigando Rasytė, kad Laimutės neina pažinti ir kreipėsi pagalbos į vaikus: „Ką daryti vaikai? Kaip padėti Laimutei?“ Pirmiausia, vaikai parodė ir paaiškino, kad reikia nusiprausti: su muilu nusiplauti veiduką, rankas, kojas, šluostytis atskirais rankšluosčiais, būtinai išsivalyti dantukus. Vaikai padėjo Laimutei susitvarkyti indus, rūbelius, atskirti švarius nuo nešvarių rūbų. Laimutė klausėsi vaikų ir negalėjo patikėti savo ausimis ir akimis, kad vaikai tiek daug žino. Vaikai nepamiršo paminėti, kad būtina valgyti daugiau vaisių, daržovių. O kad būti sveikam, stipriam ir laimingam reikia nepamiršti daryti mankštą. Tada Rasytė ir švari bei laiminga Laimutė pakvietė vaikučius ir jų mokytojas lauke pažygiuoti aplink darželį ir drauge skanduoti: „Vienas, du, trys, žygiuoja Liepaitės būrys“.
